lyginti

lyginti
lýginti (-yti), -ina, -ino K 1. tr. SD320 daryti lygų paviršių, šalinti nelygumus: Jis lygina kurmarausius ant pievos J. Pievą [išknaisiotą] lýginu OG332. Lýgintas akmuo NdŽ. Paėmęs šakę, lýgink gyvolius (mėšlą gyvulių tvarte) Dov. | refl.: Kẽlias jau lýginasi (gruodas apsitrina) Krkn. 2. tr. laidyti su laidyne: Visą dieną pravertė belygindama [skalbinius] . Jos baltom kaip sniegas priekaištėm, lygintais rūbais, gražiai sušukuotais plaukais Šlč. 3. tr. gražiai, lygiai taisyti, tvarkyti: Oi tu lygini savo viršūnėlę ir tankias šakeles KrvD128. Lygina senis ūsus, niekaip jie nesusilygina . 4. refl. stoti į vieną gretą, liniją; lygiuotis: Lygintis per kairę! V.Kudir. 5. tr. LL111 naikinti skirtumus, niveliuoti: Aš esu giltinė, aš visus lýginu NdŽ. | refl.: Lyginasi luomų įvairumai bei skirtumai . 6. intr. mokėti skolas, atsilyginti: Kad geras žmogus – lýgina, kad koks, tai ir numonija Lnkv. Lýgink, kad paskui bėdos nebūtų Trs. | refl.: Lýginos lentoms, vištoms už gandro nušavimą Šts. Nelyginos geruoju, ir padavė į teismą Šts. Už trobų nukė́limą valdžia lýginas (apmoka) Krš. 7. (pr. līgint) tr. BzB298 nagrinėti bylą, teisti: Reikia būtinai įvesti senobės nors ir užmiršti žodžiai – lygus – sud, lyginti – sudit K.Būg. Netrukdams antrą dieną turėjau lygą (paraštėje lyginau) ir liepiau tą vyrą atvesti BBApD25,17. 8. tr. statyti greta, norint nustatyti panašumą arba skirtumą: Jablonskis, spręsdamas apie naujadaro tinkamumą, lygino jį su šnekamosios liaudies kalbos pavyzdžiais . Negali jų nei lýgyt: vienas toks, kitas visiškai kitoniškas Kp. Lyginamasis istorinis metodas . Lýginamasis kalbų (kalbos) mokslas NdŽ. Lýginamoji gramatika K.Būg.statyti greta, norint ką patikrinti: Lýginti originalą su kopija . | Lyginamoji drėgmė žiemą didesnė, kaip vasarą . Lyginamuoju svoriu vadiname santykį tiriamojo kūno svorio su tokio pat tūrio 4°C vandens svoriu .
lýginamai adv.: Kito daikto ypatingumas pasakomas nelyginamai su tokiu pat kito daikto ypatingumu J.Jabl.
9. tr. N, M laikyti ką tokiu pat, tolygiu, panašiu; prilyginti kam: Talentus vadina ilgaisiais grašiais ir lygina vieną ilgąjį į griviną S.Dauk. Tokį nedorą žmogų piktam žvėriui lýgina A.Baran. Ne darmu girtą žmogų į gyvulį lygina Sz. Nelygink mane, pone, su piktaisiais PK55. Tu drįsti mane lýginti su juo? NdŽ. Žetį (pavardė) lygino į šluotą LTR(Pns). Nelýgyt – šitas geresnis, kap tas Azr. Čia yra daugiausia tam tikri klausiamieji ir lyginamieji prieveiksmiai J.Jabl. | refl.: Ak lietuvninkai, širdingi mano broleliai, ben nesilýgykim akliems šio svieto bedieviams K.Donel. Bet, šiaip ar taip, su Šalteikių Karalium ne kiekvienas gali lygintis I.Simon. Su tuoj neslýgyk, su kuoj kiaulių rozu neganei Lp. Kernavė (upelis) negali lýgintis su Dūkšta Ker. ^ Varlė nori lygintis su jaučiu PPr435.refl. prilygti kam: Ūgis beždžionių nėra vienodas: vienos lyginas su augalotu vyru, kitos yra ne didesnės už voverę Blv. Užaugęs pereina kitas žoles ir su medžiais lyginas srš. Skitų motriškosios lyginas vyrams narsybė[je] S.Dauk. Tas jūsų mokinimas lyginasi kankinimui A1884,91. Tujukė ir cisas – netoli tas to lyginasi Krsn. Kuris tau lyginasi? BB2Moz15,11. 10. tr. daryti tokį pat; derinti su kuo, taikyti prie ko: Gilumą duobės reik lyginti į didumą šaknių augymės S.Dauk. 11. tr., intr. Ps, Lnkv prikaišioti svetimavimą su kitu (vyru, moterimi): Ėmė lýgyt jį prie tos mergos Skr. Tu munì lýgini prie tos senmergės, o aš ten neiti neinu! Šauk. Poni ėmė šaukti, bartis, Zosę lyginti ponui (su ponu kalbėdama, ėmė jam Zosę prikaišioti) Žem. Jei vyras su kokia motriška pašneka, pati i lýgina Rdn. Lýgino, lýgino pri kitų, žmogus nedatūrėjo i pabėgo Krš. 12. tr. Skd kastruoti, romyti: Rudenį čia paršelius lýginam KlvrŽ. Į rugienas (kai rugiai bus nukirsti, kai atšals) lyginsiam kuilį Šts.
◊ kùprą (nùgarą, pakáušį, są́narius) lýginti mušti: O Lietuva, dar neseniai sutriuškinusi dvarą, kur ponas rykštėm lygino kupras T.Tilv. Su bernais atbėgę, vilko nùgarą lýgina Jrk39. Tos motriškos buvo piktos, mušosi, pakaušius lygino viena antrai LTR(Klm). Ir vėl gumbuotus pono sąnarius lygino ir nesveikatas lauk varė BsPIII40.
\ lyginti; aplyginti; atlyginti; įlyginti; išlyginti; nulyginti; palyginti; prilyginti; sulyginti; užlyginti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • lyginti — lýginti vksm. Lýginti kẽlią …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kočioti — kočioti, ioja, iojo (brus. кaчaць) tr. 1. M, R250, KBII198 su kočėlais lyginti drabužius: Su kočiolù ir valkauninku, arba kultuve, kočiok drapanas, drabužius, plovinius J. Dar mano marškiniai ir nekočioti Dglš. O kur tu kočiosi, mano mergužėlė?… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lygintuvas — lygintùvas sm. (2) 1. L395, DŽ prietaisas paviršiui lyginti: Stambiems nelygumams pašalinti vartojami metaliniai lygintuvai rš. Pasėjus lygintuvu sulyginama žemė rš. | Prie plieninių liejinių pritvirtintas suvirintas lygintuvas, skirtas iš kaušo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • strykas — strỹkas (vok. dial. strīk) sm. (2) DŽ, NdŽ, FrnW, (4) Drsk, strykas (1) KI252, Rtr, BŽ525, NdŽ, FrnW, KŽ, strìkas J 1. K, L256, BŽ525, Ser, NdŽ lazdelė su įtemptų ašutų pluoštu garsui iš styginių instrumentų išgauti, griežiklis: Smuikų strykas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valkavoti — ×valkavoti, oja, ojo (l. wałkować) tr. 1. Dkk, Žb dirvą lyginti volu, voluoti: Taigi mat aš ardavau gi, drapavojau, valkavojau Kp. O teip visa: ir pjoviau, ir valkavojau, ir akėjau Vžns. Rugių nevalkavodavo, tiktai vasarojų, bulbas Svn. 2. DūnŽ… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šukuoti — 1 šukuoti, uoja ( uona), ãvo K, DŽ; L 1. tr. SD36, Q290, R, R219, MŽ, I, K, M, Rtr, Š, KŽ šukomis ar šepečiu tvarkyti, lyginti (plaukus): Esi supuręs, sušiuręs – šukuok galvą J. Nešukuojama galva priutėja J. Ir kasas šepečiu šukuojam LzŽ. Tiek… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • compare contents — palyginti failus statusas T sritis informatika apibrėžtis Komanda failų turiniams pagal kodus palyginti ir jų skirtumams parodyti. Vartojama ↑failų tvarkytuvėse kaip universali komanda bet kokio tipo failams lyginti. Tačiau dvejetainiams… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • compare files — palyginti failus statusas T sritis informatika apibrėžtis Komanda failų turiniams pagal kodus palyginti ir jų skirtumams parodyti. Vartojama ↑failų tvarkytuvėse kaip universali komanda bet kokio tipo failams lyginti. Tačiau dvejetainiams… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • palyginti failus — statusas T sritis informatika apibrėžtis Komanda failų turiniams pagal kodus palyginti ir jų skirtumams parodyti. Vartojama ↑failų tvarkytuvėse kaip universali komanda bet kokio tipo failams lyginti. Tačiau dvejetainiams raiškiojo teksto failams… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”